Nuo 2028 m. liepos 1 d. Europos Sąjungos PVM direktyvos 194 straipsnis tampa privalomas visose valstybėse narėse pagal ViDA, arba Europos Sąjungos PVM skaitmeninio amžiaus (ViDA) reformų paketą: kai prekę ar paslaugą parduoda įmonė, kuri toje valstybėje, kur PVM turi būti sumokėtas, nei yra įsisteigusi, nei registruota PVM mokėtoja, o pirkėjas toje pačioje šalyje jau yra PVM mokėtojas, PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo pareiga automatiškai atitenka pirkėjui – tai vadinama atvirkštiniu apmokestinimu (angl. reverse charge), kai PVM sumoka ne pardavėjas, o prekės ar paslaugos gavėjas. Tai nėra nauja bendra taisyklė visiems pirkimams iš kitų ES šalių. Ji taikoma tik siaurai apibrėžtiems atvejams, kai užsienio pardavėjas veikia vietinėje rinkoje neturėdamas vietinio PVM mokėtojo kodo.
Kokios keturios sąlygos nustato prievolę?
Prieš nuspręsdami, ar sąskaitą faktūrą reikia apmokestinti atvirkštiniu būdu, patikrinkite keturias sąlygas, įtvirtintas direktyvoje (EU) 2025/516: pardavėjas nėra įsisteigęs pirkėjo šalyje; pardavėjas ten neturi individualaus PVM mokėtojo kodo; pirkėjas toje šalyje jau yra registruotas PVM mokėtojas; ir sandoris nepatenka į naudotų prekių maržos apmokestinimo schemą. Jei visos keturios sąlygos įvykdytos, sąskaita faktūra išrašoma be PVM, o pirkėjas PVM deklaruoja pats.
Kas nutinka, jei pardavėjas jau turi vietinį PVM kodą ar padalinį?
Jei užsienio tiekėjas pirkėjo šalyje jau yra registruotas PVM mokėtojas arba ten turi nuolatinį padalinį, kuris faktiškai dalyvauja sandoryje, 2028 m. privaloma taisyklė netaikoma. Tada atsakomybę nustato kiekvienos valstybės narės iki šiol veikianti tvarka. Estijoje jau šiandien taikomas principas, kad Estijos įmonė patys apskaičiuoja PVM nuo prekių ir paslaugų, įsigytų iš Estijoje neregistruoto užsienio pardavėjo, jei pardavėjo Estijos padalinys sandoryje faktiškai nedalyvauja. Latvijos VID (Valstybinė mokesčių administracija) savo atvirkštinio apmokestinimo tvarką apibrėžia siaurai – tik konkrečioms prekių grupėms, pavyzdžiui metalo atliekoms ir statybos paslaugoms. Lietuvos VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) paaiškina, kad, kai prekė pirkimo metu yra Lietuvoje, pirkėjas pardavimo PVM deklaruoja FR0600 formoje (Lietuvos PVM deklaracijos priedas), jei pardavėjas Lietuvoje nėra įsisteigęs ar registruotas. 2028 m. pakeitimas šių nacionalinių kategorijų nepanaikina.
Ką turi atspindėti sąskaita faktūra ir deklaracija?
Nuo 2028 m. liepos 1 d. sąskaitoje faktūroje turi būti nurodytas pirkėjo PVM mokėtojo kodas, kurio pagrindu pirkėjas apskaičiuoja PVM, o pardavėjas sąskaitą faktūrą turi išrašyti ne vėliau kaip iki mėnesio, sekančio po apyvartos atsiradimo, 15 dienos. Patikrinkite, ar pardavėjui perdavėte teisingą vietinį PVM mokėtojo kodą – pardavėjas šį sandorį įtraukia į savo suvestinę ataskaitą (ES vidaus sandorių suvestinę deklaraciją), ir neteisingas kodas reiškia, kad atvirkštinio apmokestinimo įrašas nesutaps su mokesčių administratoriaus kryžmine patikra.
Ar tai reali papildoma sąnauda?
Dažniausiai ne. Jei įsigyta prekė ar paslauga skirta apmokestinamai verslo veiklai, tą pačią sumą tuo pačiu laikotarpiu atskaitote kaip pirkimo PVM. Lietuvoje, pavyzdžiui, FR0600 formoje apskaičiuotas PVM sumokamas per 25 dienas nuo laikotarpio pabaigos, tačiau turint atskaitos teisę, ta pati suma susigrąžinama. Jei pirkimas susijęs su PVM neapmokestinama veikla, dalis PVM tampa reali sąnauda – lygiai taip pat, kaip ir įprastos pirkimo sąskaitos faktūros atveju.
Ar tai susiję su 2030 m. e. sąskaitų faktūrų reikalavimu?
2028 m. atvirkštinis apmokestinimas apima tik konkretaus sandorio PVM atsakomybę. Nuo jo atskiras yra kitas terminas: valstybės narės 5 straipsnio priemones turi įgyvendinti nuo 2030 m. liepos 1 d., ir nuo tada skaitmeninės atskaitomybės pareiga apims kiekvieną PVM mokėtoją, tačiau tik 262 straipsnyje išvardytoms sandorių kategorijoms – įskaitant išimtis PVM neapmokestinamoms prekėms ir paslaugoms. Tai du skirtingi ViDA paketo terminai, kuriuos dėl bendro pavadinimo dažnai sumaišo.
FAQ
Millal hakkab kehtima ViDA pöördmaksustamise kohustus ostjale?
Alates 1. juulist 2028. Kui välismaine müüja ei ole ostja riigis asutatud ega seal käibemaksukohustuslasena registreeritud, läheb käibemaksu arvestamise ja tasumise kohustus automaatselt ostjale.
Millised neli tingimust peavad täituma, et pöördmaksustamine rakenduks?
Müüja ei ole ostja riigis asutatud; müüjal puudub seal individuaalne käibemaksunumber; ostja on selles riigis juba käibemaksukohustuslasena registreeritud; ja tehing ei käi kasutatud kaupade marginaalikorra alusel.
Kas pöördmaksustamine 2028 muutub ostjale reaalseks kuluks?
Enamasti ei. Kui ostetud kaup või teenus on mõeldud maksustatavaks äritegevuseks, arvestad sama summa samal perioodil sisendkäibemaksuna maha. Kui ost on seotud maksuvaba tegevusega, jääb osa käibemaksust päris kuluks.
Kas 2028. aasta pöördmaksustamine on seotud 2030. aasta e-arve reegliga?
Ei, need on ViDA paketi kaks erinevat tähtaega. 2028. aasta muudatus puudutab konkreetse tehingu käibemaksuvastutust, 2030. aastal laieneb digitaalse aruandluse kohustus igale käibemaksukohustuslasele.